Autoriaus Archyvai: Fora

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 5

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 5

Penktoje dalyje tęsime pradėtus darbo kėlimus ir būsimųjų magistrantų supažindinimą su informacija apie ekologiškus ūkius.

Lietuvoje pirmieji ekologinio žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo sampratą formavo Bakutis, Rutkovienė, (2000); Žekonienė, Rutkovienė, (2001); Rutkovienė, Zemeckis, (2001) ir kt., akcentuodami ūkininkavimo sistemos pagrindimą natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, siekiant gaminti aukštos kokybės žemės ūkio produktus. Platesnę įžvalgą pateikė Čiegis ir Ramanauskienė (2004) bei Čiegis ir Pareigis (2004), ekologinės žemės ūkio produktų gamybos būdą traktuodami kaip papildomą ekonominės veiklos alternatyvą kaimo vietovėse. Tuo tarpu Bakutis ir Černiauskienė (2007) akcentavo, kad ekologinis ūkininkavimas – gyvybinga tradicinio ūkininkavimo alternatyva, o Bučienė ir Šlažas (2008) ekologinį ūkininkavimą apibrėžia kaip rimtą alternatyvią ekonominę veiklą šalies kaimo vietovėse. Skurdenienė, Ribikauskas, Bakutis (2007) apibūdina ekologinį žemės ūkį kaip žemės ūkio sistemą, pagrįstą ekologinių, socialinių ir ekonominių principų, užtikrinančių stabilią aukštos kokybės produktų gamybą, visuma, palaikanti gamtos pusiausvyrą, taupiai naudojanti gamtos išteklius. Tai aplinkai ypač draugiško ūkininkavimo forma, paremta giliomis specialiomis žiniomis ir sveikos gyvensenos šeimoje principais.

1 lentelė. Kai kurių mokslininkų sąvokos „Ekologinis ūkininkavimas“ traktavimas
1999–2009 m.

Dominuojantis ekologinis požiūris Dominuojantis vadybinis požiūris
Ekologinis ūkininkavimas – tai stabili ir harmoninga sistema, integruojanti gyvulininkystę ir augalininkystę (Alrøe, Kristensen, 2000).
Ekologinis žemės ūkis – tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, užtikrinant tvarų ūkininkavimą ir aukštos kokybės žemės ūkio produktų gamybą (Rutkovienė, Zemeckis, 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – tai draugiškesnė aplinkai ūkininkavimo praktika (Pugliese, 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – veikla, maksimaliai mažinanti aplinkos taršą, vykdant ekonominę veiklą (Hansen et al., 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – sistema, pagrįsta sėjomainomis, ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis (augalų liekanomis, gyvulių mėšlu, ankštiniais augalais, žaliąja trąša), kenkėjų, ligų ir piktžolių naikinimu necheminės kontrolės metodais. Šioje ūkininkavimo sistemoje siekiama uždaro energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo (Žekonienė, Rutkovienė, 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – tai išplėtota mišrios gamybos ūkinė veikla, kurios atskiros šakos yra vystomos vidinio ekologinio balanso pagrindu (Frederiksen, Langer, 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimo sistemos, kuriose pesticidų, herbicidų ir cheminių trąšų naudojimas yra draudžiamas (Bengtsson et al., 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimas, nenaudojant cheminių preparatų, pesticidų, fungicidų, herbicidų ir antibiotikų, netaikant GMO technologijų (Lobley et al., 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – vienas alternatyvių agrarinio ūkininkavimo būdų, kuris mažina gyvenamosios aplinkos, vandens išteklių taršą ir leidžia palaikyti natūralesnę ekosistemą (Bučienė, Šlažas, 2008). Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkis, siekiantis socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės darnos bei gyvūnų gerovės, mažinant išorinių išteklių naudojimą, didinant vietinių atsikuriančių išteklių naudojimą ir agro-eko sistemų valdymą bei naudojant rinką kompensuoti internalizuojamus išorės kaštus (Lampkin, 1999).
Ekologinės gamybos ūkis – ūkininkavimo sistema, pagrįsta ekologinių, socialinių ir ekonominių principų visuma, užtikrinanti stabilią aukštos kokybės produktų gamybą ir palaikanti gamtos pusiausvyrą (Bakutis, Rutkovienė, 2000).
Ekologinis ūkininkavimas – ekologinės žemės ūkio produktų gamybos būdas kaip papildoma ekonominės veiklos alternatyva kaimo vietovėse (Čiegis, Ramanauskienė, 2004; Čiegis, Pareigis, 2004).
Ekologinis ūkininkavimas – perspektyvus žemės ūkio gamybos metodas, darantis teigiamą poveikį žmonių ekologinei ir socialinei aplinkai (Vogl et al., 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – gyvybinga tradicinio ūkininkavimo alternatyva (Bakutis, Černiauskienė, 2007).
Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis ir laiduojanti aukštos kokybės bei natūralesnių žemės ūkio produktų gamybą ir realizavimą (Ivanikova, Ruževičius, 2008).
Ekologinis ūkininkavimas – veikla, teikianti aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą, kas atitinka darnaus vystymosi sudedamąsias dalis ir socialiai atsakingo verslo išorinį lygmenį (Jasinskas, Simanavičienė, 2009).
Ekologinis ūkininkavimas – galėtų būti traktuojamas kaip darnaus žemės ūkio vystymosi strategija (Čiegis, 2009).
Šaltinis: Skulskis, 2009

4 dalis.

6 dalis.

Ketvirta magistrinio darbo dalis patalpinta: 2015-04-23

Taip pat skaitykite:

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 4

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 4

Kiekviena švietimo institucija turi savus reikalavimus darbo atlikimui. Tad vykdome ir pateikiame literatūros šaltinių analizę.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Ekologinio ūkio samprata ir teisinė reglamentacija

Nagrinėjant ekologinio žemės ūkio sampratą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vieni autoriai, apibrėždami ekologinį žemės ūkį, jį sieja su vadyba (pvz., Lampkin, 1999; Čiegis, 2003, 2004; Niggli et al., 2007 ir kt.), o kiti tokios sąsajos neakcentuoja (pvz.: Scialabba, 2003; Haas et al., 2005; Stalenga et al., 2005 ir kt.).
Vadybinis turinys būdingas ir Tarptautinės ekologinio žemės ūkio organizacijų federacijos (toliau – IFOAM) pateiktam apibrėžimui: ekologinis žemės ūkis – tai žemės ūkio produktų gamybos sistema, skatinanti auginti aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais produktus maistui ir žaliavai, pagamintus be sintetinių trąšų, pesticidų, augimą skatinančių priemaišų gyvulių pašaruose ir jų prieduose bei genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) (IFOAM, 2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkių ekologinės gamybos būdą sertifikuoja ir kontroliuoja nustatyta tvarka akredituotos sertifikavimo įstaigos.
Akademinės bendruomenės atstovai tokios žemės ūkio veiklos pradinėje stadijoje daugiau orientavosi į mokslines sąvokas „ekologinis žemės ūkis“, „ekologinės gamybos ūkis“. Jose daugiau dominavo ekologinis/aplinkosauginis požiūris. Ekologinės gamybos būdui įgavus didesnius mastus, išaugus ekologiškų produktų paklausai bei didėjant dėmesiui aplinkosauginėms problemoms, buvo tikslinama ir atitinkama sąvoka. Praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje vis daugiau mokslininkų pradėjo vartoti sąvoką „ekologinis ūkininkavimas“ (angl. organic farming), o šiame dešimtmetyje šis terminas tapo dominuojantis. 1 lentelėje pateikiamos kai kurių tyrėjų minėtos sąvokos traktavimas per pastarąjį dešimtmetį, daugiau dėmesio skiriant Lietuvos šalies mokslininkams. (Skulskis, 2009)

3 dalis.

5 dalis.

Ketvirta dalis paskelbta: 2015-04-13

Taip pat skaitykite:

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 3 įvadas

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 3 įvadas

Trečioje dalyje, o jei kitaip, įvadą pateikiame tiems, kas sunkiai gaudosi kaip jis privalo atrodyti magistro darbe.

ĮVADAS

Temos aktualumas. Dabartiniu metu labai veiksmingu Lietuvos ekonomikos gaivinimo svertu gali tapti ekologinio sertifikuoto žemės ūkio plėtra bei jo produkcijos realizavimas vidaus ir užsienio rinkose. Ekologinio ūkininkavimo perspektyvą besivystančiuose regionuose ypač akcentuoja neturtingų šalių arba šių šalių ekonomiką nagrinėjantys mokslininkai, kadangi, tai viena realiausių galimybių neturtingiems tokių šalių ūkininkams vystyti ekonominę veiklą (Scialabba, 2000; Kilcher, 2001; Scialabba, Hattam, 2002; Zundel, Kilcher, 2007) bei gauti didesnes pajamas už kokybiškus produktus. Ekologiškų produktų gamybai Lietuvoje yra palankūs šie veiksniai: sumažėjo sintetinių cheminių medžiagų naudojimas ir aplinkos teršimas jomis; eksportuojamų ekologinių produktų paklausa užsienio šalyse yra daug didesnė už pasiūlą; Lietuvos Respublikos vyriausybė skiria tiesiogines išmokas ekologiniams ir pereinamojo laikotarpio ūkiams pirmuosius penkerius metus; stiprėjanti aplinkosauginė motyvacija, besiplečianti ekologiškų produktų rinka, nacionalinis ir tarptautinis sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ pripažinimas, suteikiantis galimybę ekologiškus produktus eksportuoti. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą derina savo teisės aktus prie Bendrijos reglamentų ir kitų teisinių dokumentų, susijusių su ekologiniu ūkininkavimu. Pastaroji ekologiniam žemės ūkiui ir aplinkosaugai skiria ypatingą dėmesį ir finansinę paramą. Taigi, atrodytų, kad dabartiniu metu ekologinio žemės ūkio plėtrai Lietuvoje susiklostė labai palankios sąlygos, kita vertus, yra ir kliūčių: silpna kooperacija, mažos ūkių pajamos, menkas ūkininkų verslumas, nepakankamai ekologiškai ūkininkaujančiųjų poreikiams pritaikyta švietimo ir konsultavimo sistema. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje daugelis mokslininkų nagrinėja tik technologinį ekologinio ūkininkavimo aspektą, tuo tarpu šio ūkininkavimo optimizavimo galimybės yra mažai tirtos. Galbūt tai, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl ekologinių ūkių skaičius ir sertifikuotos žemės plotai, palyginus su kitomis Europos šalimis, yra tokie maži. Iki šiol trūksta duomenų apie ekologinio ūkininkavimo rezultatus. Taigi, ekologinių ūkių plėtrą įtakojančių veiksnių tyrimas yra aktuali problema.
Darbo naujumas. Nagrinėdamas magistro darbo temą, autorius susidūrė su lietuviškos literatūros stoka. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos mokslininkams informacijos apie ekologinių ūkių plėtrą nuo Nepriklausomybės atgavimo iki dabar susisteminimas yra naujas dalykas, kuris reikalauja išsamios ir nuodugnios analizės. Šiame magistro darbe siekiame nustatyti, kaip kito ekologinių ūkių skaičius išplotas 1993-2010 metais. Taigi temos atskleidimas bus naudingas spręsti teorines bei praktines problemas Lietuvoje, susijusias su ekologinių ūkių plėtros optimizavimu.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūra ir 2 priedai. Medžiaga išdėstyta 53 psl. teksto, papildyta 8 lentelėmis ir 7 paveikslais. Prieduose pateikti statistiniai duomenys. Panaudoti 71 literatūros šaltinis.

2 dalis (SUMMARY).

4 dalis.

Trečia darbo dalis paskelbtas: 2015-04-13

Taip pat skaitykite:

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 SUMMARY

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 SUMMARY

suprantama, kad aukščiausio lygio moksliniai darbai turi santrauką anglų kalbą, kurią ir norime pristatyti susipažinimui.

SUMMARY

Research aim: to analyze the development of organic farming in Lithuania in 1993-2010.
Master’s hypothesis is that the number of organic farms and areas in 1993-2010 significantly increase with the financial support. Taking in to account the purpose and hypothesis, we meet these challenges:
1. To investigate the evolution of the number of organic farms nationwide in 1993-2010;
2. To assess the organic farms size;
3. To investigate how reliably increased organic farms size and the number of them;
4. To assess the change of organic farms number by counties;
5. To evaluate the development of organic farms, depending on the financial support.
Research methods:
1) common scientific methods such as analysis and synthesis of the scientific references and juristically documents were used while analyzing the theoretical reasons of the organic farming’s development;
2) to evaluate the number of organic farms, their territory and problem – oriented changes, the methods of search for statistical data, analysis and synthesis were practiced.
The thesis analyses the number of organic industrial farming’s, their certificated territory and their changes in Lithuania. It also gives the identified and analyzed factors that stimulate organic farming in Lithuania. Also, it presents the influence of national and EU support to the income of organic farmers. After the analysis the conclusion comes that economical support greatly influences the development of the organic farming in Lithuania because organic farming requires more work and production input and it gives less income and profit than the other traditional industrial farming. The object of the research is the organic farms and farms in transition in Lithuania 1993-2010. Calculation formulas are used in organic farming statistics (Genienė, 2004), which help to indicate that nevertheless, the organic farms number is lessening, but the area of them and the farms’ in transition is growing. Thus, the total area of organic farms is independent from their number.

Pradžia.

3 dalis.

Anglų kalba santrauka patalpinta: 2015-04-13

Taip pat skaitykite:

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 Pradžia

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 Pradžia

Nors magistro darbas buvo parašytas 2011 metais, bet studentų nemažėja, tad norime juos supažindinti su geriausiu to meto mokslo darbu.

Magistro baigiamasis darbas

Aplinkosaugos organizavimo studijų programa, valstybinis kodas XXXXXXXX
Ekologijos ir aplinkotyros studijų kryptis
Vadovė: prof. habil. dr. Vida Stravinskienė
(Pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

XXXXXX, XXXXXXX
TURINYS

SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
ĮVADAS 5
1. LITERATŪROS ANALIZĖ 7
1.1. Ekologinio ūkio samprata ir teisinė reglamentacija 7
1.1.1. Tradicinio žemės ūkio pertvarkymas į ekologinį žemės ūkį 11
1.1.2. Ekologinio žemės ūkio taisyklės ir sertifikavimas 16
1.2. Ekologinio ūkininkavimo ypatumai Europoje ir Lietuvoje 19
1.3. Ekologinių ūkių plėtros tendencijos Lietuvoje 22
1.3.1. Ekologinių ūkių plėtrą ir konkurenciją lemiantys veiksniai 23
1.3.2. Ekologinių ūkių plėtros trukdžiai 28
2. DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA 31
2.1. Darbo tikslas ir uždaviniai 31
2.2. Tyrimo objekto charakteristika 31
2.3. Tyrimo metodika 32
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 36
3.1. Ekologinių ūkių skaičiaus ir plotų kitimo Lietuvoje 1993-2010 analizė 36
3.2. Ekologinių ūkių skaičiaus ir pereinamojo laikotarpio ekologinių ūkių skaičiaus kitimo
analizė 39
3.3. Ekologinių ūkių skaičiaus kitimo apskrityse analizė 40
3.4. Finansinės paramos įtaka ekologinių ūkių plėtrai 42
IŠVADOS 52
LITERATŪRA 54
PRIEDAI 59

SANTRAUKA

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010

Darbo tikslas – atskleisti, kaip Lietuvoje kito ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių skaičius ir plotas 1993-2010 metais.
Magistro darbe keliama hipotezė, kad ekologinių ūkių skaičius ir jų plotai 1993-2010 m. patikimai didėja priklausomai nuo finansinės paramos.
Atsižvelgiant į darbo tikslą ir keliamą hipotezę, darbe siekiama įvykdyti šiuos uždavinius:
1. Ištirti kaip kito ekologinių ūkių skaičius šalies mastu 1993-2010 metais;
2. Įvertinti ekologinių ūkių plotų kitimo tendencijas;
3. Ištirti kaip patikimai didėjo ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių skaičius;
4. Nustatyti kaip kito ekologinių ūkių skaičius apskrityse.
5. Įvertinti ekologinių ūkių plėtrą priklausomai nuo finansinės paramos.
Tyrimo metodai:
1) analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė ir sintezė;
2) įvertinant ekologinės gamybos ūkių skaičiaus ir jų ploto pokyčius, naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei sintezės metodai.
Tyrimui atlikti pasirinkti ekologiniai ūkiai ir pereinamojo laikotarpio ūkiai Lietuvos mastu 1993-2010 m.. Darbe naudotos ekologinio ūkininkavimo statistinių duomenų apskaičiavimo formulės (Genienė, 2004), kurių pagalba nustatyta, jog ekologinių ūkių plėtra vyksta nuosekliai didėjančia tvarka, ekologinių ūkių ir pereinamojo laikotarpio ūkių plotai, nors ir mažėjant ekologinių ūkių skaičiui didėja. Vadinasi, ekologinių ūkių bendras ploto dydis nepriklauso nuo jų skaičiaus. Pagal atliktą analizę daroma išvada, kad finansinė parama turi didelę įtaką Lietuvos ekologinės gamybos ūkių vystymuisi, nes ekologinis ūkininkavimas reikalauja daugiau darbo bei gamybos sąnaudų, gaunamos mažesnės pajamos ir pelnas nei tradicinės gamybos ūkiuose.

2 dalis (SUMMARY).

3 dalis.

Magistro darbas parašytas 2011 m., bet įkeltas: 2015-04-13

Taip pat skaitykite: